- perkaklis
- per̃kaklis sm. (1), párkaklis (1) LKGI434 1. BzF151, BŽ345 antkaklis, kaklasaitis: Naują par̃kaklį pridėjus, dar nėko sau plėškė būtų Trg. 2. Š, J.Jabl kaklaryšis: Jo perkaklis visada gražiai motinos ranka parištas rš. 3. NdŽ ruožas aplink kaklą: Pempė su juodu per̃kakliu DŽ. 4. NdŽ apykaklė: Jo plaukai, balti kaip avies vilnelė, lengvai užkritę ant pilko švarkelio perkaklio P.Cvir.
Dictionary of the Lithuanian Language.